 |
OpenAIRE-Advance – projektas tęsia OpenAIRE misiją remti atvirosios prieigos prie publikacijų ir mokslo duomenų mandatus Europoje. Palaiko atvirojo mokslo iniciatyvas, padeda įgyvendinti infrastruktūrą, sukurtas profesionalių konsultantų tinklas, teikiantis pagalbą ir technines paslaugas. Projekto metu konsoliduojami OpenAIRE pasiekimai atvirojo mokslo įgyvendinimui ir siekiama tapti patikima e-infrastruktūra, integruota į Europos atvirojo mokslo debesį. „OpenAIRE-Advance“ siekia įgalinti nacionalinių atvirosios prieigos centrų ekspertus (angl. National Open Access Desks (NOADs)) tapti pagrindiniais nacionalinių mokslo duomenų infrastruktūrų centrais atvirosios prieigos ir atvirojo mokslo klausimų svarstymui nacionaliniame lygmenyje. Didelis dėmesys skiriamas mokslo duomenų valdymo gebėjimų ugdymui. Teminių darbo grupių ekspertai teikia pagalbą įgyvendinant atvirojo mokslo politikos nuostatas, ugdo mokslo duomenų valdymo bei teksto ir duomenų gavybos gebėjimus, konsultuoja teisiniais klausimais. Skatinama kurti naujus mokymosi išteklius ir organizuoti edukacinius renginius. Analizuojami nauji mokslinės komunikacijos būdai, tokie kaip kooperatyvioji atvirosios prieigos leidyba ir naujos kartos talpyklos, siekiama vystyti pamatinius mokslo bendrijos duomenis. Projekto koordinatorė |
 |
OpenAIRE2020 projektas – tai plataus masto iniciatyva, kurioje dalyvauja 50 partnerių iš visų ES šalių. Iniciatyvos tikslas – remti bei skatinti mokslinių publikacijų bei duomenų prieinamumą ir panaudą. OpenAIRE2020 iniciatyvoje dalyvauja mokslinių bibliotekų darbuotojai, atviros prieigos organizacijos, nacionaliniai e-infrastruktūros ir duomenų ekspertai, IT ir mokslininkai. Kauno technologijos universiteto bibliotekoje yra įkurtas Atvirosios prieigos konsultacinis centras, kuriame nacionalinis atvirosios prieigos koordinatorius teikia konsultacijas klausimais susijusiais su atvirąja prieiga, organizuoja informacinius seminarus, renka Horizontas2020 programos projekto rezultatus ir skatina mokslo duomenų valdymą. Projekto tikslui pasiekti buvo sukurta OpenAIRE platforma. Tai techninė infrastruktūra, kuri yra svarbi apjungiant ir susiejant didelės apimties mokslinių tyrimų kolekcijas visoje Europoje. Projekto metu kuriamos paslaugos užtikrinančios talpyklų tinklų sąveiką (priimant bendras gaires) ir nesudėtingą įkėlimą į talpyklas bei universalią talpyklą (Zenodo). Nuorodos: Projekto koordinatorė |
|
Bendradarbiaujant su LMT, MRU ir LMBA, vykdytas ES 7-osios bendrosios programos FOSTER (angl. Open Science Training for European Research) projektas: mokymai Lietuvos universitetų tyrėjams atvirosios prieigos tema „Atvirojo mokslo skatinimas jaunųjų mokslininkų tarpe: iššūkiai ir galimybės“. Vykdyti projekto FOSTER mokymai Lietuvos jauniesiems mokslininkams ir tyrėjams. FOSTER SEMINARŲ VAIZO ĮRAŠAI2015 m. spalio 29 d. vykusio „Atvirosios prieigos prie mokslo duomenų“ seminaro pranešimai 2015 m. balandžio 15 d. vykusio „Atvirosios prieigos prie mokslo duomenų“ seminaras 2016 m. kovo 31 d. vykusio „Atvirosios prieigos prie mokslo duomenų“ seminaras 2015 m. kovo 19 d. vykusio „Atvirasis mokslas jauniesiems tyrėjams: iššūkiai ir galimybės” seminaro pranešimų vaizdo įrašai:
Vykdytas tarptautinės organizacijos EIFL finansuotas projektas „Atviroji prieiga jaunųjų mokslininkų akimis“, organizuotas seminarų ciklas („Atvirasis mokslas: kodėl jis man svarbus?“, „Intelektinė nuosavybė, kūrybinės licencijos ir atviroji prieiga“, „Kodėl mokslininkams svarbi atviroji prieiga?“) ir viešoji diskusija „Atvirosios prieigos plėtra Lietuvoje”. Dalyvauta ES 7 BP mokslo projekte OpenAIREplus: Antrosios kartos Europos mokslinių tyrimų atvirosios prieigos infrastruktūra (OpenAIRE projekto tęsinys), 2013 m. organizuotas seminaras “Atvirosios prieigos infrastruktūros teisiniai klausimai ir tęstinumo užtikrinimas”. Dalyvauta LMBA vykdytame projekte „Skatinkime atvirąją prieigą Lietuvoje“: sukurta vaizdo filmų, atlikta apklausa, suorganizuota mokslinė konferencija „Atverkime mokslo žinias pasauliui”. Dalyvauta ES 7 BP mokslo projekte OpenAIRE (Europos mokslinių tyrimų atvirosios prieigos infrastruktūra). |
 |
Open Science Framework (OSF)- tai įrankis leidžiantis užtikrinti atvirąją prieigą ir apimantis įvairius mokslinių tyrimų ciklo apsektus: mokslinės idėjos suformulavimas, tyrimo parengimas, sukauptų duomenų saugojimas ir analizė, ataskaitų ir mokslinių straipsnių rašymas. Šį įrankį sukūrė ir vysto Atvirojo mokslo centras (Center for Open Science (COS)), tai nepelno siekianti organizacija įkurta 2013 m., kuri mokslinius tyrimus paverčia mokslinėmis praktikomis, kuria ir palaiko mokslines bendruomenes, kuria tyrimų priemones ir infrastruktūras mokslinių tyrimų tvarkymui ir archyvavimui. |
 |
EGI – tai tarptautinė valstybės finansuojama el-infrastruktūra teikianti pažangias skaičiavimo ir duomenų analizės paslaugas moksliniams tyrimams ir inovacijoms. EGI infrastruktūrą sudaro šimtai duomenų centrų ir debesijos paslaugų tiekėjų pasklidusių Europoje ir pasaulyje. |
 |
EUDAT bendradarbiavimu grįsta duomenų infrastruktūra yra viena iš didžiausių integruotų duomenų paslaugų ir išteklių infrastruktūrų teikiančių paramą moksliniams tyrimams Europoje. Ją sudaro daugiau nei 20 Europos mokslo organizacijų tinklas, duomenų ir skaičiavimo centrai. |
 |
PRACE (Partnership for Advanced Computing in Europe) misija yra sudaryti sąlygas reikšmingų mokslinių atradimų ir inžinerinių tyrimų visose mokslo srityse vykdymui siekiant padidinti Europos konkurencingumą pasauliniu mastu. PRACE įgyvendina šią misiją siūlydama pasaulinio lygio skaičiavimo ir duomenų valdymo išteklius ir paslaugas per recenzavimo procesus. PRACE taip pat siekia sustiprinti itin našios skaičiavimo infrastruktūros plėtrą (high-performance computing) įgyvendinama įvairias iniciatyvas. |
 |
CESSDA (Consortium of European Social Science Data Archives) – teikia plataus masto, integruotas ir tvarias duomenų paslaugas socialiniams mokslams. CESSDA vienija Europoje esančius socialinių mokslų duomenų archyvus siekiant viešinti socialinių mokslų tyrimų rezultatus ir teikti paramą nacionaliniams ir tarptautiniams socialinių mokslų tyrimams ir bendradarbiavimui. CESSDA užtikrina socialinių mokslų tyrimų kokybę ir suteikia sąlygas pakartotinai perpanaudoti duomenis ateityje. Tapusios CESSDA duomenų talpyklų tinklo narėmis, duomenų talpyklos parodo savo patikimumą tyrėjams, nacionaliniams ir tarptautiniams mokslinius tyrimus finansuojančioms institucijoms. CESSDA skatina nuolatinį mokymą ir mokymąsi paslaugų teikėjams ir socialinių mokslų bendruomenei ir vykdo mokymus šiomis temomis: mokslo duomenų valdymas, duomenų radimas ir perpanaudojimas, skaitmeninis duomenų saugojimas ir archyvavimas, CESSDA įrankiai ir paslaugos. CESSDA užtikrina šiuolaikišką, patikimą infrastruktūrą, kad vartotojai lengvai galėtų įkelti duomenis ir gauti prieigą prie duomenų. |
 |
EOSC-hub vienija daugybę paslaugų teikėjų, kad vieno langelio principu būtų sukurtas centras, kuriame tyrėjai ir inovatoriai galėtų rasti, gauti prieigą, naudoti ir perpanaudoti platų spektrą išteklių pažangiais duomenimis grįstiems tyrimams atlikti. Tokiu būdu tyrėjai turi platesnę prieigą prie paslaugų, padedančių vykdyti mokslinius tyrimus, bendradarbiauti peržengiant disciplinų ir geografinius barjerus. CESSDA užtikrina šiuolaikišką, patikimą infrastruktūrą, kad vartotojai lengvai galėtų įkelti duomenis ir gauti prieigą prie duomenų. |
