ieškoti

Atvirosios prieigos duomenims suteikimas reikalauja nemažai planavimo vos pradėjus rinkti duomenis. Duomenų atvėrimui įtakos turi teisiniai apribojimai (ypač Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR)), taip pat ir finansuojančių institucijų nustatyti terminai. Be to, norint užtikrinti atvirąją prieigą duomenims tam, kad jie būtų lengvai randami ir panaudojami, reikia ne tik tyrėjo pastangų, bet ir patikimos ir išvystytos infrastruktūros.

Duomenų valdymo planas

Tai dokumentas, kuriame nurodoma:

  • kaip tyrimo metu surinkti ar sukurti duomenys bus tvarkomi projekto vykdymo metu ir jam pasibaigus, kad duomenys būtų kaupiami saugiai ir patikimai;
  • kaip ir kokiomis sąlygomis jie bus prieinami pakartotiniam naudojimui, jei tik nėra tam prieštaraujančių teisinių, etinių ar saugumo priežasčių;
  • kada ir kaip jie bus atveriami kitiems vartotojams;
  • kokie standartiniai metaduomenys bus naudojami juos aprašant;
  • kaip gauti duomenys bus tvarkomi ir atnaujinami;
  • kurie duomenys bus skirti ilgalaikiam, o kurie – trumpalaikiam saugojimui, pastaruoju atveju nurodant, kada ir kaip duomenys bus sunaikinami.

Mokslo duomenys turi būti valdomi visuose mokslinio tyrimo etapuose: planavimo, vykdymo ir skelbimo. Mokslininkas turi numatyti tyrimo rezultatų ir mokslo duomenų prieigos, saugojimo ir publikavimo sąlygas.

DMP Online pateikiami duomenų valdymo planų šablonai, kuriuos finansuojančios institucijos rekomenduoja naudoti ir pritaikyti pagal savo poreikius projektų vykdytojams.

Kaip pasirinkti duomenų talpyklą

Kartais tyrimus finansuojanti institucija nurodo, kurią duomenų talpyklą rinktis. Tačiau jei turite galimybę rinktis, atsižvelkite į šias OpenAIRE rekomendacijas.

Duomenis kelkite į patikimą jūsų mokslo srities talpyklą. CESSDA archyvai – patikimų teminių talpyklų pavyzdys. Atkreipiame dėmėsi, kad ne visų tipų duomenys yra priimamai į talpyklas (pvz. priimamos apklausos, bet ne kokybiniai duomenys). Aukštos kokybės duomenys, kuriuos galima pakartotinai naudoti, dažnu atveju yra pateikiami ir saugomi tokio tipo talpyklose.

Jei teminė talpykla neprieinama, rinkitės institucinę mokslo duomenų talpyklą. Jei institucija neturi duomenų talpyklos, atsižvelkite į institucijos ar leidyklos nuostatose rekomenduojamų duomenų talpyklų sąrašą. PLOS ONE rekomenduojamas duomenų talpyklų sąrašas.

Jei nei vienas iš ankstesnių variantų nėra prieinamas, pasirinkite daugiatemę talpyklą, pvz., ZenodoFigshare ar Harvard Dataverse. Šiose talpyklose galite užregistruoti, talpinti ir dalintis savo mokslo duomenimis. Atkreipkite dėmesį, kad talpyklos ne visuomet užtikrina ilgalaikį duomenų saugojimą. Pasitikrinkite, kiek laiko saugomi duomenys jūsų pasirinktoje talpykloje.

Atlikite paiešką re3data.org talpyklų registre, kuriame rasite virš 2 500 registruotų duomenų talpyklų. Paiešką galite atlikti pagal temą, turinio tipą, šalį. Taip pat galite pasirinkti, ar ieškosite sertifikuotų duomenų archyvų, talpyklų užtikrinančių atvirąją prieigą ar suteikiančių nuolatinį identifikatorių.

RDA Lietuvoje

Tyrimų duomenų aljansas (angl. Research Data Alliance – RDA)  – pasaulinė organizacija, kurią 2013 m. įsteigė Europos Komisija, JAV Nacionalinis mokslo fondas, Nacionalinis standartų ir technologijos institutas bei Australijos vyriausybės inovacijų departamentas. Šios bendruomenių vadovaujamos organizacijos misija – kurti socialinius ir techninius tinklus, įgalinančius atvirą dalijimąsi duomenimis ir jų pakartotinį naudojimą. Sparčiai auganti tarptautinio koordinavimo ir bendradarbiavimo iniciatyva įneša svarų indėlį į Europos atvirojo mokslo debesijos (angl. European Open Science Cloud – EOSC) kūrimą.

Kauno technologijos universitetas yra viena iš institucijų, skatinančių Tyrimų duomenų aljanso veiklų plėtrą Europoje. Mokslinių tyrimų duomenų aljanso veiklų nacionalinis koordinavimas paremtas grupės ekspertų, atstovaujančių Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, Kauno technologijos universitetą, Vilniaus universitetą, tarptautinę organizaciją „Elektroninė informacija bibliotekoms” (angl. Electronic Information for Libraries – EIFL), bendradarbiavimu. Šios grupės ekspertų veikla orientuota į mokslinių tyrimų duomenų valdymo veiklų skatinimą Lietuvoje, siekiant adaptuoti ir įgyvendinti Tyrimų duomenų aljanso rekomendacijas, tobulinti teisinę bazę ir mokslinių tyrimų infrastruktūrą, skleisti pažangią mokslo duomenų valdymo praktiką Lietuvoje.

Ekspertų grupės darbą koordinuoja Kauno technologijos universiteto bibliotekos Mokslinės informacijos skyriaus vadovė
dr. Ieva Cesevičiūtė
ieva.ceseviciute@ktu.lt

RDA ištekliai