Tyrėjai gali padidinti savo mokslinių tyrimų poveikį laikydamiesi strateginio požiūrio į tai, kur ir kaip skelbti savo mokslinių tyrimų rezultatus. Ši tema apžvelgia keletą įrankių ir galimybių, kurie užtikrina, kad leidiniai pasiektų kuo platesnę ir įtakingesnę auditoriją. Ją gali sudaryti kiti tyrėjai, savo moksliniuose tyrimuose naudojantys paskelbtų tyrimų rezultatus, praktikai, galintys pritaikyti ir panaudoti tyrimų rezultatus, ir visuomenės nariai, kurių gyvenimą mokslinių tyrimų rezultatai gali pagerinti.
Tradiciškai prieigą prie akademinių žurnalų buvo galima įsigyti tik juos prenumeruojant. Prenumeratos mokestį sumoka institucijos biblioteka. Pastaraisiais metais tapo prieinami atviros prieigos ir hibridiniai leidybos modeliai, kurie prieigą prie publikacijų užtikrina tuomet, kai yra sumokamas straipsnių parengimo mokestis (angl. Article Processing Charge, APC). Atvirosios prieigos leidyba leidžia mokslinių tyrimų rezultatus laisvai rasti internete, juos galima skaityti, atsisiųsti ir naudoti be licencijavimo apribojimų, kurie paprastai galioja paskelbtiems darbams. Plačiau apie atvirosios prieigos leidybos privalumus kalbama septintoje temoje.
Bibliotekininkai gali padėti mokslininkams priimant su leidyba susijusius sprendimus ir rasti tinkamiausią mokslinį žurnalą jų straipsniui. Yra tokių bibliografinių įrankių, kurie padeda nustatyti ir įvertinti galimus šaltinius, nesvarbu, ar jie yra prenumeruojami, turi atvirą prieigą ar mišrų leidybos modelį.
Kai kurie leidėjai suteikia leidinio parinkimo įrankius, kurie gali padėti identifikuoti publikavimui tinkamus leidinius. Pažvelkite į žemiau pateiktus įrankius (jie išsamiau aptariami skyriuje „Įsigilinkite“).
Pasvarstykite
Kokie yra šių priemonių trūkumai? Pabandykite į šias priemones įvesti humanitarinių mokslų temas.
1 ir 3 temose aptarėme kai kuriuos leidinių reitingavimo įrankius. Kitas dažnai naudojama žurnalo lygmens rodiklis yra SNIP (arba normuotas žurnalo citavimo rodiklis (angl. Source Normalised Impact per Paper)), kuris parodo leidinių santykinį vertinimą. Norėdami geriau suprasti SNIP, perskaitykite jo apibrėžimą Elsevier puslapyje „Measuring a journal’s impact“.
Praktinė užduotis
Apsilankykite „CWTS Journal Indicators“ ir spustelėkite Indicators, kad rastumėte leidinių SNIP pagal temą. Įveskite jus dominančią ar artimą temą ir palyginkite rastus leidinius.
Leidinių palyginimo įrankiai puikiai atspindi aukšto lygio vaizdą apie kiekvienos galimos publikacijos santykinius privalumus. Jei jūsų įstaiga turi prieigą prie Scopus, galite naudoti Elsevier įrankį „Compare sources“, kuris leidžia sukurti kiekvieno leidinio reitingo diagramą.
Taip pat svarstant, kur leisti savo publikaciją, verta atsižvelgti į tai, ar leidinys yra indeksuojamas tokiose duomenų bazėse kaip Scopus ir PubMed. Perskaitykite trumpą straipsnį „Journal indexing 101: understanding the basics“, kuriame rasite indeksavimo patarimų leidinių redaktoriams. Trumpai tariant, kuo geriau indeksuojamas leidinys, tuo lengviau bus randamas ir straipsnis.
Taip pat svarbu atsižvelgti į straipsnio priėmimo normas ir kiek laiko trunka straipsnio paskelbimas.
Kad suprastų kiekvieno leidinio leidybos procesą autorių požiūriu, tyrėjai gali naudoti Conpher.
Tarptautinis bendradarbiavimas didina šalies mokslinių tyrimų pasiekiamumą ir poveikį ir turi didelę reikšmę tyrėjo karjerai. Norėdami sužinoti daugiau, perskaitykite Australijos humanitarinių mokslų akademijos pranešimą „Measuring the value of international research collaboration“.
Kai kurios universitetinės bibliotekos turi strateginės leidybos vadovus, pavyzdžiui, New South Wale universiteto „Publishing strategy guide“ ir Manchester universiteto bibliotekos „Developing a publication strategy“.
Pasvarstykite
Ar jūsų bibliotekoje yra vadovai, susijęs su strategine leidyba? Pasidomėkite jūsų bibliotekos teikiamais patarimais tyrėjams.
Raktiniai žodžiai ir pavadinimai gali turėti įtakos jūsų darbo tinkamumui. Pažvelkite į Waikato universiteto internetinį šaltinyje „10 ways to boost the impact of your research“ esantį straipsnį „#2 Be strategic about choosing keywords and titles“.
Pasvarstykite
Kokios priemonės gali padėti tyrėjams kuriant strateginius raktinius žodžius?
Kaip minėta pradžioje, yra daugybė įrankių, leidžiančių nustatyti tinkamiausią žurnalą straipsniui publikuoti. Kai kurie jų, įvedus publikacijos pavadinimą ir santrauką, pateikia galimus ir potencialiai tinkamus leidinius. Kaip būtų galima įtraukti šiuos įrankius į leidybos strategiją? Kokie yra jų pranašumai ir apribojimai?
Praktinė užduotis
Išbandykite žemiau pateiktus įrankius ir panaudokite juos patikrindami kelis neseniai skaitytus straipsnius. Ar galite rasti alternatyvių žurnalų, naudodami vieną ar daugiau šių įrankių?
What is ORCID? from ORCID on Vimeo.
Peržiūrėkite vaizdo įrašą „Kas yra ORCID“ ir sužinokite, kaip autoriai gali išsiskirti, susiedami save su savo darbais.
Apie ORCID identifikacinio numerio naudą tyrėjams skaitykite Dublin universiteto koledžo ORCID puslapyje.
Praktinė užduotis: apsilankykite savo įstaigos svetainėje ir suraskite informacijos apie ORCID identifikacinio numerio naudojimą. Ką sužinojote? Ar ORCID numeris yra privalomas? Jei radote mažai informacijos, pagalvokite, kokie yra ORCID numerio pranašumai atliekant tyrimą?
„ResearcherID“ – tai autoriaus identifikatorius, esantis „Web of Science“ duomenų bazėje. Peržiūrėkite vaizdo įrašą „Parodykite savo tyrimų poveikį naudodami „Publons“ profilį“ ir sužinokite, kaip jis veikia.
Pasvarstykite: kuo naudingi tyrėjų identifikatoriai? Ar skirtingi identifikatoriai duoda skirtingą naudą tyrėjams? Ar tyrėjui pakanka turėti ORCID numerį, ar geriau naudoti kelis identifikatorius?
Yra daugybė nuolatinių identifikatorių, kurie identifikuoja ne tik tyrėjus, bet ir skaitmeninius bei fizinius objektus, mokslinę įrangą, projektus ir veiklas. Verta panagrinėti galimų identifikatorių įvairovę, kaip jie naudojami ir kokie identifikatoriai yra pritaikomi skirtingoms grupėms.
Vienas dažniausiai naudojimų identifikatorių yra skaitmeninis objekto identifikatorius (angl. Digital Object Identifier (DOI)).
Perskaitykite „DOI struktūra“ ir sužinokite, kaip veikia DOI. DOI priskiriami ne tik leidinių straipsniams, bet ir duomenų rinkiniams, programinei įrangai ir kitiems tyrimų rezultatams, siekiant juos susieti su atitinkamais subjektais.
Peržiūrėkite vaizdo įrašą apie mokslinių tyrimų veiklos identifikatorius (angl. Research Activity Identifier (RAiD)), kurie sujungia tyrėjus, institucijas, tyrimų rezultatus ir naudojamą įrangą.
Tarptautinis sunkio norminis tinklas (angl. International GeoSample Number (IGSN)) gali būti naudojamas kaip nuolatinis fizinių objektų ir egzempliorių identifikatorius. Jis ypač naudingas archeologijos, biologijos, biomedicinos ir medžiagų mokslų disciplinoms.
Pasvarstykite: kuo naudingi objektų identifikatoriai? Kaip jie gali padėti objektų atradimui ir jų citavimui? Ar jūsų įstaiga skiria DOI moksliniams darbams ar disertacijoms? Kokie yra DOI skyrimo privalumai?
Perskaitykite straipsnį „Nuolatiniai identifikatoriai: tyrimų informacijos infrastruktūros pagrindai“.
Atviras nuolatinių identifikatorių festivalis „PIDapalooza“ nagrinėja iššūkius ir problemas PID srityje.
Praktinė užduotis: perskaitykite pagrindines 2019 m. festivalio PID temas, pasirinkite jus dominančias ir apsvarstykite kiekvienos temos klausimus.
Tinklalapyje medžiaga adaptuota pagal IATUL Research Impact Things svetainę, kuri naudoja Creative Commons Attribution-ShareAlike License licenciją.
