Teisingumo, įvairovės ir įtraukties klausimai pastaraisiais metais tapo akademinės bendruomenės prioritetais. Šioje temoje nagrinėjamos sampratos, institucijų ir organizacijų sukurti teisingumo, įvairovės ir įtraukties ištekliai, jų taikymas veiklos / poveikio vertinime ir reitingavimo sistemose.
Pradėkime nuo teisingumo, įvairovės ir įtraukties apibrėžimų.
Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją (angl. World Health Organization) teisingumą galime apibūdinti kaip: „išvengiamų ar pataisomų skirtumų tarp žmonių grupių nebuvimas, nepaisant to, ar tos grupės apibūdinamos socialiai, ekonomiškai, demografiškai ar geografiškai“.
Australijos įvairovės taryba (angl. The Diversity Council Australia) įvairovę apibūdina kaip: „žmonių susimaišymas organizacijoje, t. y. visi skirtumai tarp žmonių pagal tai, kaip jie save pripažįsta pagal socialinę ar profesinę tapatybę“.
Tuo tarpu įtrauktis vyksta tada, kai žmonių įvairovė (pvz., skirtingo amžiaus, lyties ar kultūros) yra vertinama ir gerbiama, kai jie turi galimybes ir resursus ir gali prisidėti savo unikalumu ir talentais prie organizacijos gerinimo.
Universitetai visame pasaulyje pradėjo naudoti šiuos apibrėžimus ir įtraukė juos į savo veiklos politikos bei vidinės tvarkos dokumentus. Pavyzdžiui, Victoria universitetas Velingtone, Naujojoje Zelandijoje, savo „Teisingumo, įvairovės ir įtraukties įstatuose“ teigia, kad „paprastai tariant, teisingumas padeda atpažinti mūsų skirtumus, įvairovė yra mūsų skirtumų mišinys, o įtrauktis – gebėjimas visiems dirbti kartu“.
Žemiau pateikiami aukštojo mokslo įstaigų ar organizacijų dokumentai ir šaltiniai. Išsirinkite bent du ir apsvarstykite, kaip jie apibrėžia teisingumą, įvairovę ir įtrauktį tyrimų aplinkoje.
Galiausiai, skaitykite „How universities can achieve inclusive campus diversity“, kur pateikiami praktiški ir paprasti teisingumo įvairovės ir įtraukties pritaikymo būdai universitetuose pagal šalių, esančių Ramiojo vandenyno pakrantėje, požiūrį.
Pasvarstykite
Ar Jūsų institucija taiko įvairovės ir įtraukties politiką? Kokie privalumai užtikrinant, kad universitetai ar kitos organizacijas laikosi teisingumo, įvairovės bei įtraukties principų?
Šiuo metu auga susidomėjimas universitetais ir kaip jie susidoroja su įvairovės bei įtraukties įgyvendinimu darbo ar mokslo vietoje. Todėl kai kurie reitingai įtraukė kelis įvairovės bei įtraukties aspektus savo metodologijoje. Pavyzdžiui, CWTS Leiden reitingas tokias sąlygas įtraukia vertindamas universitetų tyrimų našumą.
Šiuo atveju pritaikyti rodiklius matuojant ar lyginant universitetų našumą gali būti sudėtinga. Skaitykite straipsnį „Should we rank universities on equity performance?“, kur pateikiamos apibendrintos pagrindinės problemos.
Straipsnyje „I don’t think that any peer review committee . . . would ever ‘get’ what I currently do“ autoriai pabrėžia institucinių rodiklių iššūkius tyrimuose, susijusius su Šiaurės Amerikos vietiniais gyventojais.
The Global Indigenous Data Alliance pripažįsta, kad atvirai prieinami duomenys ir atviri tyrimų judėjimai pilnai neaprėpia vietinių gyventojų teisių bei interesų, todėl sukūrė Vietinių gyventojų duomenų valdymo principus.
Pasvarstykite
Ar tradiciniai tyrimo rodikliai yra įtraukūs? Ar jūsų įstaigoje yra kokių nors pagrindinių veiklos rodiklių (KPI), susietų su susitikimų skaičiais?
2015 metais pritaikyti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslai (angl. United Nations Sustainable Development Goals (SDGs)) yra kvietimas visoms šalims „skatinti gerovę saugant planetą“. Šiame dokumente yra gvildenamos lyčių lygybės, taikos, teisingumo, stiprių institucijų, kokybiško mokslo temos ir siekiama užkirsti kelią skurdui. Šiuos principus pritaikė tarptautinė tyrėjų bendruomenė, bandanti įveikti šiuos sunkumus.
Kaip atsaką į JT tikslams, Elsevier sukūrė naujas užklausas Scopus sistemoje, siekdami padėti vyriausybėms, finansuojančioms įstaigoms ar kitoms organizacijoms suprasti, kaip jų tyrimai prisideda prie JT darnaus vystymosi tikslų. Norėdami sužinoti daugiau, skaitykite „Shedding light on sustainability research with data science and web-based analytics“.
Times Higher Education (THE) įtakos reitingai pateikia „vieninteles pasaulinės veiklos lenteles, kuriose universitetai vertinami pagal Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus“.
Praktinė užduotis
Pabandykite surasti savo įstaigą ar šalį Times aukštojo mokslo įtakos reitinguose, naudodami aukščiau nurodytą nuorodą ir sužinokite, kuriuos JT darnaus vystymosi tikslus atitinkate.
Pasvarstykite
Kokie yra Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įtraukimo į universitetų reitingavimo sistemas trūkumai ir privalumai? Kokiuose kituose reitinguose yra rodiklių, susijusių su teisingumu ir įvairove?
Pasvarstykite
Ar Jums yra tekę ieškoti Jūsų organizacijos teisingumo, įvairovės bei įtraukties įgyvendinimo statistikos? Kokius įrankius naudojote?
Tinklalapyje medžiaga adaptuota pagal IATUL Research Impact Things svetainę, kuri naudoja Creative Commons Attribution-ShareAlike License licenciją.
