Atviroji prieiga prie mokslo publikacijų yra viena iš pagrindinių atvirojo mokslo sričių. Suteikiant atvirąją prieigą mokslo publikacijoms mokslo rezultatai tampa prieinami nedelsiant ir jais gali naudotis visi norintys.

Straipsnio publikavimas atvirosios prieigos žurnale

Akademinės leidybos srityje auga leidyklų, kurios pasirinko atvirosios prieigos verslo modelį, skaičius. Norint publikuoti komerciniame atvirosios prieigos žurnale tyrėjas ar finansuojanti institucija privalo sumokėti straipsnio publikavimo mokestį (angl. article processing charge (APC)). Atvirosios prieigos leidyklų BioMed Central, F1000 Research, Frontiers, Hindawi, MDPI, PeerJ straipsnio paruošimo mokestis gali labai skirtis. Mokesčio vidurkis siekia 1 500 Eur.

Vis daugiau didžiųjų leidėjų (pvz., Springer, Elsevier, Wiley, Taylor & Francis group, Nature Publishing, SAGE, Oxford University Press), leidžiančių tradicinius prenumeruojamus mokslinius žurnalus taip pat užsiima ir išskirtinai atvirosios prieigos žurnalų leidyba.

Grobuoniški žurnalai (angl. Predatory journals)

Grobuoniški žurnalai naudodamiesi atvirosios prieigos modeliu siekia pasipelnyti iš tyrėjų, dažnu atveju tai nerecenzuojami žurnalai.

Kaip atpažinti grobuonišką žurnalą:

• Greitas straipsnių recenzavimas arba jo visai nėra;
• Labai aukštas straipsnių priėmimo procentas ir sparčiai didėjanti žurnalo apimtis;
• Pateikia rodiklį „Impact Factor“, nors žurnalas neindeksuojamas Web of Science Core Collection;
• Intensyviai siunčia el. laiškus ir siūlo autoriams skelbti savo publikacijas būtent šiuose žurnaluose;
• Dažniausiai pateikia el. kontaktus ir nenurodo fizinės dislokacijos vietos;
• Indeksuoja nežinomose rodyklėse ir duomenų bazėse; naudoja neegzistuojančius rodiklius, pavyzdžiui, „Universal Impact Factor“, „Global Impact Factor“.

Patikimi atvirosios prieigos žurnalai yra įtraukti į Directory of Open Access Journals (DOAJ) registrą. Pasitikrinkite, ar žurnalas, kuriame ketinate publikuoti mokslinius rezultatus yra patikimas:

Vaizdo įrašas

Straipsnio archyvavimas institucinėje talpykloje

Dauguma akademinių institucijų, kurios palaiko atvirosios prieigos principus, archyvuoja mokslininkų publikacijas atvirosios prieigos institucinėse talpyklose. Mokslinėms publikacijoms, kurios yra archyvuojamos įkeliant į institucinę talpyklą taikomas žaliasis atvirosios prieigos kelias, taip pat vadinamas saviarchyvavimu. Dauguma Lietuvos universitetų ar institutų archyvuoja tyrėjų publikacijas atvirosios prieigos institucinėse talpyklose.