Pereiti prie turinio

7  tema: Socialinis poveikis

Atvirieji moksliniai tyrimai (dar vadinami atviruoju mokslu) yra nukreipti į procesus ir sistemas, skatinančius tyrimų atvirumą, vientisumą ir pakartojamumą. Atvirojo mokslo tyrimų strategija yra modelis, užtikrinantis teisingą žinių paskirstymą ir skatinantis bendradarbiauti. Galima rasti nemažai šaltinių, patvirtinančių atvirosios prieigos straipsnių citavimo pranašumą. Ši tema pristato išteklius apie atvirojo mokslo iniciatyvas ir jų svarbą.


Pradžia

Atvirieji moksliniai tyrimai yra svarbūs, nes dėl jų viešai finansuojami tyrimai tampa prieinami visuomenei ir visiems, kuriems reikia. Be to, tokių tyrimų duomenys ir metodologija yra kruopščiai tikrinama, o tai pagerina patį tyrimą.

Trys pagrindiniai atvirų mokslinių tyrimų etapai:

  • išankstinė eksperimentų registracija;
  • viešas pasidalijimas tyrimo duomenimis;
  • atvirosios prieigos paskelbimas.

Apsilankykite Wellcome Trust‘s Open Research“ interneto svetainėje ir sužinokite apie jų požiūrį į atviruosius mokslinius tyrimus ir kaip jie prie jų prisideda.

Svarbi atvirųjų tyrimų dalis yra išankstinė eksperimentų registracija. Perskaitykite Kai Kupferschmidt straipsnį „More and more scientists are preregistering their studies. Should you?“ ir sužinokite, kaip atvirieji tyrimai gali pagerinti tyrimų kokybę bei rezultatus.

Duomenų dalijimasis yra kitas esminis atvirųjų mokslinių tyrimų aspektas, kurio vis dažniau reikalauja viso pasaulio institucijos, finansavimo agentūros bei leidėjai. Straipsnyje „Data sharing and how it can benefit your scientific career“ rašoma, kad dalijimasis duomenimis, ypač mokslinėse srityse, gali „pagerinti bendradarbiavimą, padidinti pasitikėjimą tyrimų rezultatais ir prisidėti prie tyrėjų geranoriškumo“. Tačiau dalinantis duomenimis galima susidurti ir su sunkumais. Apie juos galite sužinoti trumpame vaizdo įraše „Data sharing and management snafu in 3 short acts“.

Skaitykite Waikato universiteto straipsnio „10  būdų pagerinti savo tyrimų poveikį“ dalį „#6 Publish open access“ ir (arba) „NZ open access: what do we know?“ infografiką.

Apsvarstykite

Kokie yra skirtumai tarp auksinio ir žaliojo atvirosios prieigos įgyvendinimo būdų? Kokie yra tyrimo atvirosios prieigos paskelbimo privalumai?


Sužinok daugiau

Susipažinkite su priemonėmis, kurios padeda tyrėjams atskleisti jų mokslinių tyrimų rezultatus, pradedant publikacijomis ir baigiant programinėmis įrangomis ir duomenimis.

Atvirojo mokslo fondo (angl. Open Science Foundation (OSF)) platforma padeda tyrėjams paversti savo mokslinius darbus, tyrimo medžiagas bei duomenis viešai prieinamais.

Trumpas vaizdo įrašas „Getting started with the Open Science Framework“ supažindins su OSF įrankiu. Kokie tiriamieji įrankiai įtraukiami į OSF tiriamosios veiklos eigą?

Norėdami padaryti savo duomenis lengvai prieinamus, tyrėjai gali juos įkelti į konkrečiai tam skirtą duomenų saugyklą. Duomenų saugyklos gali būti bendrosios arba skirtos tam tikrai mokslo sričiai. Susipažinti su užregistruotomis duomenų saugyklomis galite Registry of research data repositories.

Praktinė užduotis

Apsilankykite Registry of research data repositories. Paieškos laukelyje įveskite „geoscience“. Norėdami susiaurinti rezultatų kiekį, naudokitės kairėje pusėje esančiais filtrais.

Pasvarstykite

Kurias duomenų saugyklas naudoja Jūsų įstaigos tyrėjai? Ar Jūsų įstaiga turi savo duomenų saugyklą?

Žurnalo atvirosios prieigos politiką galite rasti naudodami Sherpa Romeo įrankį. Čia pateikiamos leidėjų teisių politikų santraukos. Jos padeda tyrėjams nuspręsti, ar gali savo tyrimo rezultatus paskelbti kaip viešai prieinamus, naudodami įstaigos arba mokslinės srities duomenų saugyklas.

Praktinė užduotis

Apsilankykite Sherpa Rome interneto svetainėje ir leidinio paieškos laukelyje įveskite Acta Ecologica Sinica. Kokios yra leidinio atvirosios prieigos galimybės?  Ar lengva suprasti įvairius atvirosios prieigos kelius arba versijas naudojant šį įrankį? Įsidėmėkite, kad leidėjas nustato embargo laikotarpį kai kuriems atvirosios prieigos būdams. Kaip šie apribojimai kenkia atvirųjų tyrimų tikslams?

Vis dažniau tyrėjai cituoja ir dalijasi savo programine įranga bei kompiuteriniu kodu. Kai šie „alternatyvūs“ šaltiniai yra cituojami netinkamai, citavimo atsekimo įrankiai negali susieti citatos su autoriumi. CiteAs yra naujas įrankis, padedantis tyrėjams tinkamai cituoti programinę įrangą bei kitus šaltinius ir užtikrina, kad autoriaus darbas būtų pripažintas.

Praktinė užduotis

Apsilankykite CiteAs.org, teksto laukelyje įveskite nuorodą https://github.com/djnavarro/newproject ir paspauskite mygtuką Enter. Įrankis suras rekomenduojamą citatą. Be to, jūs galite pasirinkti pageidaujamą citavimo stilių.

Norėdami rasti atvirosios prieigos leidinius ir straipsnius, galite naudotis atvirosios prieigos leidinių katalogu (angl. Directory of Open Access Journals (DOAJ)). Unpaywall – tai dar viena svarbi iniciatyva, suteikianti atvirą prieigą prie akademinių darbų. Skaitykite straipsnį „How Unpaywall is transforming open science“.


Įsigilinkite

Tyrėjų bendruomenės atsakas į sparčiai plintantį COVID-19 visame pasaulyje yra puikus atvirųjų tyrimų pavyzdys. Daugybė tyrimų, susijusiu su šiuo naujai atsiradusiu korona virusu, yra prieinami viešai, siekiant padėti bei pagreitinti visuotinį mokslinės bendruomenės atsaką į pandemiją.

Pasvarstykite

Kokį vaidmenį atvirieji moksliniai tyrimai atliko COVID-19 pandemijos metu? Kaip atvirųjų tyrimų praktikos padėjo greičiau suprasti COVID-19 nei panašių virusų protrūkius praeityje (pvz., SARS epidemijos metu)?



Tinklalapyje medžiaga adaptuota pagal IATUL Research Impact Things svetainę, kuri naudoja Creative Commons Attribution-ShareAlike License licenciją.